šią ypatingą dieną, kai nuo jaudulio ir įspūdžių gal kiek suksis galva, kai žiūrėdami vienas kitam į akis tarsit svarbiausius žodžius, kai stovėsite artimųjų sveikinimų apsupty, aš būsiu šalia. Tyliai, beveik nematoma, gaudysiu jūsų žvilgsnius ir gražiausias akimirkas.

O po to mes pabėgsim. Į pievą, į mišką arba į senamiesčio gatvelių labirintus, toliau nuo triukšmo ir žmonių. Tam, kad primintumėte sau, kad šiandiena, nors pilna svečių ir šurmulio, bet vis tiek labiausiai - jūsų ir apie jus.